Antoine’as Barraud yra prancūzų režisierius, scenarijaus autorius ir prodiuseris. Jo trumpo ir du ilgo metro filmai („Les Gouffres“, 2012 ir „Menininko portretas“, 2015) nuo 2004 metų plačiai pristatomi Prancūzijoje bei įvairiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, rodyti Prancūzų sinematekoje, Lokarno kino festivalyje, Marselio FID, Turino kino festivalyje, Berlinalėje ir kt. A. Barraud taip pat sukūrė režisierių Kenneth’o Angerio, Kohei Oguri, Shuji Terayamos ir Koji Wakamatsu portretus, bei dirbo su tokiais nepriklausomo kino grandais kaip Tsai Ming-Liangas, Stephenas Dwoskinas, João Pedro Rodrigues ir Marie Losier. Šiuo metu jis dirba prie filmo „Monument Valley“ kartu su Didier D’Abreu, bei ilgo metro filmo „Madeleine Collins“.

Amber Bemak – filmų kūrėja, menininkė ir pedagogė, dirbanti su eksperimentiniu ir dokumentiniu kinu bei užsiimanti performatyviu menu ir kuratoryste. Du pastaruosius dešimtmečius ji tyrinėjo performansus ir filmus, kurie pasitelkia kūną sociopolitinei analizei, o tekstą, kalbą ir vertimą naudoja, kad atvertų diskursą apie giliai įsišaknijusius kolonialistinius pasakojimus bei susietų intymius, asmeninius kontekstus su platesnėmis institucinėmis sistemomis ir struktūromis.

Anne Chamberlain – filmų kūrėja, dėstytoja ir socialinės lyties teisių aktyvistė. Jos devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose sukurti 16 mm trumpametražiai filmai yra saugomi “UCLA Legacy Project“ (Los Andželas, JAV) archyvuose. Chamberlain taip pat yra sukūrusi mokymų programas medijų studijoms bei jas dėstė kino, moterų, bei LGBTQ studijų fakultetuose San Francisko miesto koledže ir Harvey Milko institute (San Franciskas, JAV). Anne yra Pietų Ilinojaus universiteto (Edvardsvilis, JAV) Kino ir fotografijos magistrė, jos baigiamasis darbas įvertintas Dekano stipendija bei Magistro studijų moterų apdovanojimu bei Elizabethos Eames moterų studijų stipendija. Anne turi istorijos bakalauro laipsnį bei Kino studijų diplomą kuriuos ji įgijo Indianos universitete (Blumingtonas, JAV).

Elena Gorfinkel dėsto kino studijas Karaliaus koledže, Londone (JK). Ji taip pat yra knygos Lewd Looks: American Sexploitation Cinema in the 1960s(2017) autorė, knygų Global Cinema Networks(2018), Taking Place: Location and the Moving Image(2011) bei paskutinio numerio “Sex & the Materiality of Adult Media” (Nr. 5.2, 2019) leidinyje Feminist Media History bendraautorė. Šiuo metu Gorfinkel dirba ties dviem knygom: Theory of the Prop, rašomoje kartu su John David Rhodes, ir Aesthetic Strike: Cinemas of Exhaustion, 2018 m. apdovanotoje Arts Writers stipendija. Be to, jos kritiniai straipsniai publikuojami tokiuose leidiniuose kaip Sight & Sound, Art Monthly, Cinemascopeir kt.

Brit Jensen yra danų radijo dokumentikos kūrėja, gyvenanti Čekijoje. Nuo 2015 m. ji dirba atsakingąja redaktore Čekijos nacionaliniame radijuje. Jos darbai transliuoti ne tik per Čekijos radiją, bet ir per britų BBC, australų ABC ir Danijos radiją. Brit radijo kūriniai ne kartą nominuoti tarptautiniuose konkursuose, o 2017 m. drauge su Magdalena Sodomkova parengtas serialas apie sirų pabėgėlius „Yusra gelbėjasi“ pelnė nacionalinį Čekijos žurnalistikos prizą.

Almudena Escobar López yra nepriklausoma kuratorė, filmų programų sudarytoja, archyvistė ir mokslininkė, kilusi iš Galicijos. Šiuo metu ji dirba laiko medijų kuratorės asistente Ročesterio memorialinio meno galerijoje, Niujorke, ir studijuoja Vizualinių ir kultūros studijų doktorantūros programoje, Ročesterio universitete (JAV). Jos tyrimų objektas – afektas kaip alternatyvus kolaboravimu grįstas žvilgsnis į žinojimą kvestionuojant institucinių archyvų ribas. Escobar López yra kuravusi Belgrado Alternatyvaus kino/video (Serbija), Floridos eksperimentinio kino/video (FLEX, JAV) festivalius, Vtape Toronte (Kanada) ir ULTRAcinema Chalapoje (Meksika). Ji yra kolektyvinio filmų rodymų projekto On-Film narė bei 2018 žiemos/pavasario Niujorko Flaherty peržiūrų vykusių Antologijos filmų archyve ko-kuratorė (kartu su Herb Shellenberger). 

„Meilės darbas“ yra programa apjungianti rūpestingumo, pastangų ir įtakų spektrus naujose dokumentinio kino, filmų ir video esė formose. Programoje pasirinktų filmų bruožas yra gebėjimas atskleisti socialinį lauką ir temą iš integralios režisieriaus, operatoriaus ar kompozitoriaus pozicijos. Pristatomoms bendruomenėms ar subkultūros reiškiniams institucinės paramos ir normalizuotos meilės formos ne visada yra prieinamos, tad žmonių santykiai prasitęsia ir tarpsta globaliai veikiančių procesų plyšiuose.

Programą kuruoja Monika Janulevičiūtė ir Antanas Lučiūnas.

Dane Komljen gimė 1986 m. Banja Lukoje, buvusioje Jugoslavijos teritorijoje. Po studijų Belgrado dramos menų fakultete, audiovizualinių tyrimų centre Le Fresnoy bei Berlyno der Künste universitete jis gyvena ir dirba Berlyne. Jo trumpametražiai filmai buvo parodyti ir apdovanoti Lokarno kino festivalyje, Roterdamo kino festivalyje, Kanų kino festivalyje, FID Marseille, Toronto kino festivalyje, Niujorko kino festivalyje ir Sarajevo kino festivalyje. 2018 m. pabaigoje ICA Londone surengė jo darbų retrospektyvą. Šiuo metu jis dirba su dviem naujais ilgo metražo kino projektais, „Traktatas apie limnologiją“ ir „Aistros linijos“.

D'Angelo Madsenas Minaxas užsiima dokumentiniais ir hibridiniais filmo formatais, naratyviniu kinu, eksperimentinio ir esė tipo filmais, garso ir muzikos performansais ir media instaliacijomis. Atsispirdamas nuo asmeninės patirties dalyvaujant bendruomenėse, orientuotuotose į socialinį teisingumą, Minaxas savo projektuose nagrinėja queer ir trans į(si)kūnijimus, biologines ir pasirinktas giminystės struktūras, kosmoso fenomenus ir technologiškai medijuojamas patirtis. Jo darbai rodyti tokiose erdvėse kaip Europos medijų meno festivalis (Vokietija), Ann Harbor filmų festivalyje Mičigane, Šiuolaikinio meno muziejuje Čikagoje, Antologijos filmų archyve Niujorke, Vaizduojamosios dailės muziejuje Hjustone, REDCAT Los Andžele, Britų filmų institute (JK) ir šimtuose LGBT filmų festivalių visame pasaulyje. Šiuo metu Minaxas yra Tribekos filmų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas bei dirba kino ir video meno dėstytoju-asistentu Vermonto universitete.  

Akosua Adoma Owusu – iš Ganos kilusi amerikiečių filmų kūrėja, prodiuserė ir operatorė. Savo filmuose ji kalba apie tapatybių susidūrimą bei interpretuoja „dvigubos sąmonės“ sampratą. Pastarąją sociologas ir žmogaus teisių gynėjas W. E. B. Du Bois apibrėžė kaip afroamerikiečių patiriamą savasties permąstymą diskriminacijos ir kultūrinės dislokacijos akivaizdoje. Savo filmuose Owusu siekia sukurti trečiąją kinematografinę erdvę arba sąmonę, kur feministinės, queer ir afrikietiškos tapatybės galėtų sąveikauti su Afrikos, Amerikos ir juodosios Amerikos kultūriniais kontekstais.

Akosua Adoma Owusu stovykloje taip pat ves kūrybines dirbtuves, skirtas kino kūrėjams, kritikams, tyrėjams.

Janina Sabaliauskaitė yra lietuvių menininkė ir nepriklausoma kuratorė, įsikūrusi Niukasle prie Taino. Turinti fotografijos išsilavinimą ir besidominti LGBTQ+ archyvais, erotika bei kino istorija. Savo kūryboje tyrinėjanti identiteto, lytiškumo bei seksualumo temas. Daug dėmesio skirianti seksualiniam švietimui ir intymumui. Janinos kelionė į erotiką ir moteriškąjį malonumą prasidėjo po to, kai surengė archyvinę parodą apie On Our Backs žurnalą, kuris buvo pirmasis erotinis žurnalas, kurtas moterų - moterims ir skirtas lesbiečių auditorijai Jungtinėse Amerikos Valstijose. (1984-2006). Dalis Asmeninių Aistros Archyvų programos yra sudaryta iš Cinenova archyvo, savanoriškai veikiančios organizacijos, įkurtos 1991 metais Londone, kuri saugo ir platina feministinių filmų ir vaizdo kūrėjų darbus. Šiuo metu Cinenova archyvas platina daugiau kaip 300 kūrinių, kuriuose yra meniniai, eksperimentiniai, naratyviniai, vaidybiniai, dokumentiniai ir edukaciniai filmai bei vaizdo įrašai, sukurti tarp 1920-ųjų iki vėlyvųjų 1990-ųjų.

Naujausi projektai: Rezidencija Meno Avilyje, kartu su kino ir medijų istorike Lina Kaminskaite - Jančoriene. Atlieka archyvinį tyrimą apie moteris dirbusias Lietuvos kino industrijoje (Vasara, 2019); Ko-kuratorė, Kino Inkliuzai: 3 dienų kino festivalis nagrinėjantis lietuvių poetinį ir eksperimentinį dokumentinį kiną, restauruotą Meno Avilio (Star & Shadow Kino teatras, Pavasaris, 2019); Kuratorinė rezidencija (Northern Gallery for Contemporary Art, 2019 - 2021).